Kai pinigų pritrūksta staiga – baigėsi darbas, vėluoja išmoka, sugedo šildymas ar atėjo didelė sąskaita, – pirmoji mintis dažnai būna greitoji paskola. Tačiau žmonėms, gaunantiems mažas pajamas, Lietuvoje pirmiausia verta kreiptis ne į kreditorių, o į savivaldybę, socialinį darbuotoją ir labdaros organizacijas. Dalis pagalbos teikiama nemokamai ir jos nereikia grąžinti.
Šiame puslapyje aprašome, kur kreiptis per kelias dienas, kokių dokumentų gali prireikti ir kaip apsisaugoti nuo sukčių, kurie taikosi būtent į žmones, atsidūrusius sunkioje padėtyje.
Pirmas žingsnis: savivaldybė ir seniūnija
Piniginę socialinę paramą mažas pajamas gaunantiems gyventojams Lietuvoje skiria savivaldybės. Prašymą paprastai galima pateikti savo gyvenamosios vietos seniūnijoje arba savivaldybės socialinės paramos skyriuje, o daugelyje savivaldybių – ir elektroniniu būdu. Svarbiausios paramos rūšys:
- socialinė pašalpa – piniginė parama šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims, kurių pajamos ir turtas neviršija nustatytų ribų;
- būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijos – padeda, kai komunalinės sąskaitos tampa nepakeliamos;
- vienkartinė ar tikslinė pašalpa – daugelis savivaldybių ją skiria ištikus nelaimei (gaisras, liga, netektis), tačiau sąlygos skiriasi kiekvienoje savivaldybėje.
Sumų ir pajamų ribų čia neskelbiame, nes jos keičiasi. Tikslią informaciją suteiks seniūnijos socialinis darbuotojas. Jei situacija skubi, tai pasakykite iš karto: socialinis darbuotojas gali patarti, kaip paspartinti sprendimą ar nukreipti į kitą pagalbą.
Išmokos, kurių galbūt dar negaunate
Dažnai žmonės nepasinaudoja jiems priklausančiomis išmokomis vien todėl, kad apie jas nežino. Prieš ieškodami paskolos, patikrinkite:
- ar netekę darbo užsiregistravote Užimtumo tarnyboje – tai būtina norint gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, kurią moka Sodra;
- ar gaunate vaiko pinigus ir, jei auginate vaikus vieni, ar pasiteiravote apie papildomą paramą;
- ar sergant ar susižeidus pateikta informacija apie ligos išmoką;
- ar senjorai ir neįgalieji žino apie visas jiems priklausančias pensijas ir priedus.
Savo duomenis ir išmokų būseną galite pasitikrinti Sodros elektroninėje sistemoje. Jei išmoka vėluoja, paskambinkite ir paklauskite, kada ji bus išmokėta – kartais užtenka vieno skambučio, kad nereikėtų skolintis kelioms savaitėms.
Maistas, drabužiai ir būtiniausi daiktai
Kai pinigų neužtenka net maistui, padeda nevyriausybinės organizacijos. Lietuvoje veikia Maisto bankas, Caritas ir Lietuvos Raudonasis Kryžius, taip pat parapijos ir vietinės bendruomenės. Be to, mažas pajamas gaunantiems asmenims per savivaldybes dalijama Europos Sąjungos finansuojama parama maisto produktais ir higienos prekėmis. Apie dalijimo vietas ir laiką paklauskite seniūnijoje.
Daugelis organizacijų taip pat padeda drabužiais, avalyne, mokyklinėmis prekėmis vaikams ar baldais. Taip sutaupyti pinigai gali padengti skubiausią sąskaitą.
Nemokama teisinė pagalba ir skolos
Jei sunkumai kyla dėl skolų, ignoruoti laiškų nereikėtų. Valstybės garantuojama pirminė teisinė pagalba teikiama savivaldybėse nemokamai visiems: teisininkas paaiškins, ką daryti gavus antstolio raginimą, kaip prašyti išdėstyti skolą ar ginčyti neteisėtus reikalavimus. Gaunantys mažas pajamas gali prašyti ir antrinės teisinės pagalbos, kai reikia atstovavimo teisme.
Kai skolų tiek daug, kad jų nebeįmanoma grąžinti, įstatymas numato fizinio asmens bankroto procedūrą. Tai rimtas žingsnis, todėl pirmiausia pasitarkite su teisininku. Vienas dalykas aiškus: nauja paskola senoms skoloms padengti situaciją dažniausiai tik pablogina.
Vieniems auginantiems vaikus ir senjorams
Vieniši tėvai ir vyresnio amžiaus žmonės dažnai susiduria su tuo pačiu: pajamos nedidelės, o netikėtos išlaidos – vaistai, mokyklos reikmenys, būsto remontas – pasirodo vienu metu. Paklauskite socialinio darbuotojo apie nemokamą maitinimą mokykloje vaikams iš mažas pajamas gaunančių šeimų, apie paramą mokinio reikmenims įsigyti ir apie socialines paslaugas namuose senjorams. Kartais vienas pokalbis atveria kelias paramos rūšis iš karto.
Kaip pasiruošti kreipimuisi
Kad pagalba būtų suteikta greičiau, turėkite po ranka:
- asmens dokumentą ir gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis;
- visų šeimos narių pajamų pažymas ar išrašus už pastaruosius mėnesius;
- skolų, sąskaitų ar raginimų kopijas;
- dokumentus, įrodančius nelaimę ar išskirtinę padėtį (ligos, gaisro, darbo netekimo);
- banko sąskaitos numerį, į kurį bus pervesta parama.
Užsirašykite, kada ir kam pateikėte prašymą, ir paklauskite, per kiek laiko bus priimtas sprendimas.
Saugokitės sukčių
Žmonės, kuriems skubiai reikia pinigų, yra dažnas sukčių taikinys. Būkite atsargūs, jei:
- kas nors prašo sumokėti „draudimo“, „sutarties“ ar „patikrinimo“ mokestį prieš suteikiant paramą ar paskolą;
- socialiniuose tinkluose ar žinutėmis siūloma „pinigų be jokių patikrinimų“;
- prašoma atskleisti elektroninės bankininkystės slaptažodžius ar patvirtinimo kodus;
- asmuo prisistato valstybės įstaigos darbuotoju, bet skambina iš nežinomo numerio ir skubina.
Valstybinė parama neparduodama ir už ją nereikia mokėti tarpininkams.
Jei vis dėlto svarstote paskolą
Kartais parama neapima viso poreikio. Tokiu atveju apie saugesnes skolinimosi galimybes, kredito unijas ir tai, kaip palyginti bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, skaitykite puslapyje paskola mažas pajamas gaunantiems Lietuvoje. Prieš pasirašydami bet kokią sutartį, įvertinkite, ar tikrai galėsite mokėti įmokas iš savo mėnesio biudžeto.
Pasiūlymai ir skolintojai palyginimui
- Swedbank Lietuva — Swedbank Lietuva: bankas, siūlantis vartojimo paskolas; prieš pasirašydami palyginkite BVKKMN ir sąlygas.
- SEB Lietuva — SEB Lietuva: bankas, siūlantis vartojimo paskolas; prieš pasirašydami palyginkite BVKKMN ir sąlygas.
- Artea — Artea: bankas, siūlantis vartojimo paskolas; prieš pasirašydami palyginkite BVKKMN ir sąlygas.
Orientacinis, neišsamus tikrų įstaigų sąrašas be komercinio ryšio su svetaine. Patikrinkite licenciją, BVKKMN ir sąlygas; niekada nemokėkite mokesčių iš anksto.
